pildus

pildùs, -ì adj. (4) 1. Jrb geros atminties, greitai įsimenantis, įsidėmintis: Jaunas būdamas, buvau pildùs, o pasenęs nėko nebįsidedu: liga užmaršino viską Skdv. Kas pildùs, tas pasitėmija iš pirmesnių laikų Vn. ×2. gerai atliekantis, pildantis, vykdantis: Senesnis vyras pildesnis Žlp.